Aukštadvaryje, įsikūrusiame šalia karališkojo vieškelio, jungusio Trakų ir Birštono pilis, šeimos gydytoja J. Dūdienė atsidūrė ieškodama atgaivos nuo sostinės šurmulio.
„Pati esu ir gimusi, ir augusi, ir mokslus baigusi Vilniuje. Tačiau norėjosi kuo daugiau gamtos, kuo daugiau erdvės savo vaikams“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja moteris.
Pasiūlymo miestelyje dirbti šeimos gydytoja J. Dūdienė sulaukė jau po to, kai čia atsikraustė. Sprendimu tą pasiūlymą priimti moteris neatsidžiaugia iki šiol. Būdama mažo miestelio gydytoja, ji ne tik realizuoja visa tai, ko išmoko studijų metais, bet ir užmezga nuoširdų ryšį su savo pacientais.
„Šeimos gydytojas, dirbantis mažame miestelyje, tikrai gali išpildyti visą savo šeimos medicinos paskirtį. Buvimas mažo miestelio gydytoju leidžia iš tikrųjų ir nenuobodžiauti, nes mes kiekvieną dieną susiduriame tiek su mažais pacientais, tiek su darbingo amžiaus pacientais, su kuriais galima pasikalbėti įvairiausiomis temomis, ne tik apie sveikatą“, – patirtimis dalinasi J. Dūdienė.
Kadangi gyvena pačiame Aukštadvaryje, šeimos gydytoja savo pacientus dažnai sutinka ir po darbo – pavyzdžiui, neretai jie lanko net tuos pačius kolektyvus. Pašnekovė sako, kad tokie mažiau formalūs santykiai su kraštiečiais labai pasitarnauja ir juos gydant.
„Mes Aukštadvaryje turim keletą kolektyvų, šokio, dainavimo folklorinį ansamblį. (...) Man pačiai yra tekę ir bažnyčios chore padalyvauti, pagiedoti. Tai tas ryšys su kitais ten ateinančiais mūsų įstaigos pacientais gaunasi toks persipynęs ir nenutrūkstantis.
Kartais tai netgi, sakyčiau, padeda, kai reikia kažkokio griežtesnio žodžio, kai žmonės, pavyzdžiui, neateina laiku pasitikrinti profilaktiškai. Tada tu tokiu žaismingu tonu gali jiems tai pasakyti, ne taip oficialiai kaip gydytojas pacientui“, – teigia J. Dūdienė.
Būtent profilaktinis sveikatos patikrinimas, pasak pašnekovės, ir yra opiausia jos pacientų problema – jie kreipiasi tik tada, kai jau atsiranda tam tikri negalavimai. Šeimos gydytoja aiškina, kad šiuo aspektu Aukštadvario žmonės mažai kuo skiriasi nuo didmiesčių gyventojų.
„Turiu pastebėti, kad nėra jokio skirtumo, ar mes gyvename kažkur regione, nutolusiame nuo centro, ar pačiam didmiestyje. Deja, kad ir kaip stengiamės, kad ir kaip bandome sugaudyti kartu su slaugytojomis, (...) kad kiekvienas tikrai ateitų ir laiku pasitikrintų, kol nieko nejaučia, yra dalis žmonių visoj Lietuvoj, kurie kreipiasi į gydytojus tiktai susirgę. Be to, yra nedidelė dalis žmonių, kurie išvis nesikreipia, gydosi patys“, – pabrėžia specialistė.
Anot J. Dūdienės, vienas esminių jos darbo tikslų ir yra „užčiuopti ligą, kol ji yra neįsibėgėjusi“, o tai padaryti galima atlikus visai paprastus tyrimus. Moteris apgailestauja, kad visuomenė į sveikatos priežiūrą dar nežiūri taip atsakingai, ir tikisi, kad jos bei kolegų pastangos pakeisti esamą situaciją duos vaisių.
„Džiaugiuosi, kad pavyko su kolegomis, šeimos gydytojais, įgyvendinti tokią iniciatyvą „Būk savo sveikatos dirigentas“. (...) Taip, kaip dirigentas savo mostu užkuria visą orkestrą, kad gražiai suskambėtų muzika, taip ir žmogus tikrai galėtų sau diriguoti – sąmoningai ateiti, laiku pasitikrinti sveikatą ir visą gyvenimą tai daryti.
(...) Labai svarbu žmogui dar nieko nejaučiant ateiti ir pasitikrinti, surasti galbūt rizikos veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos jo būsimai sveikatai, netgi aptikti ligą, kuri, kaip, tarkim, onkologinės ligos, yra pačiose pradinėse stadijose, ir taip padėti lengviau ir greičiau ją įveikti“, – sako J. Dūdienė.